Aukos trikampis - kančios garantas
- Severija Tarailienė
- 2023-04-14
- 6 min. skaitymo
Ilgalaikis jautimasis auka, kuomet save patiriate bejėgiu, negebančiu savim pasirūpinti, nemokančiu, neturinčiu įgūdžių, kelia skausmą ir kančią. Veikimas iš pykčio nuskriaudžiant kitus (“nes jie to nusipelnė”) sukelia skausmą kitiems ir ilgalaikėje perspektyvoje sukuria kančią pačiam. Kitų gelbėjimas pamiršus savo poreikius galiausiai kelia neteisybės ir nusivylimo jausmus- vėlgi kančia.
Dirbant su klientais dažnai pastebiu aukos trikampio roles besireiškiančias jų santykiuose su kitais ir su savimi. Neslėpsiu- pastebiu savyje ir savo santykiuose su kitais. Veikimas iš aukos trikampio rolių yra įprastas ir dažnas, tačiau pastebėjimas ir įsivardinimas gali padėti sustoti, įsisąmoninti save ir galiausiai pasitraukti iš kančios rato. Dėl šios priežasties pasakoju apie aukos trikampį, kuris lengvai leidžia atpažinti save ir kitus. Nusprendžiau parengti šį straipsnį, kad kuo daugiau žmonių galėtų prieiti prie svarbios informacijos, kuri gali įžiebti pokytį link laimingesnio gyvenimo.
1968 m. S. Karpmanas sukūrė “Dramos trikampio” modelį, kuris dar vadinamas “aukos trikampiu” (žr. pav. Aukos trikampis). Trikampio kampus reprezentuoja trys rolės: Auka, Agresorius ir Gelbėtojas. Įdomu, kad visos rolės yra tos pačios Aukos skirtingi veidai. Agresorius ir Gelbėtojas yra taip pat Aukos - tik yra geriau prisitaikę. Jie dažnai save laiko geresniais, stipresniais, protingesniais ir geriau su gyvenimu susitvarkantys nei Aukos.
Tik kiekvienas įsitraukęs ar įtrauktas į aukos trikampį lieka sužeistas, įskaudintas ir piktas- laimėtojų čia nėra.
Trikampio kraštines pavaizdavau su rodyklėmis, kas žymi judėjimą iš vienos pozicijos į kitą. Iš Gelbėtojo pajudama į Agresorių, kuomet pavargstama gelbėti ir užpykstama, jog Auka nesikeičia, o pokyčio nesulaukus Gelbėtojas taip pat pasijunta bejėgiška Auka. Būnant Auka ir nesulaukus gelbėjimo yra pajudama į Agresorių- pradedama pykti ant Gelbėtojo, kad netinkamai gelbėja. Tokiu atveju Gelbėtojas yra nustumiamas į Aukos poziciją - jaučiasi bejėgiu. Jeigu esate Agresorius, giliai viduje jaučiatės buvusi auka, kuri iš skausmo nusprendė pykčiu ir jėga atkeršyti arba padaryti pasaulį geresnį. Kadangi tokiu būdu nepavyksta, galiausiai Agresorius tampa bejėgė Auka. Šio trikampio kraštinėmis vyksta santykių drama, kuri kuria tik kančią, skausmą ir nepasitenkinimą.
Ši drama atsispindi tiek santykiuose su kitais žmonėmis, tiek vidiniame santykyje pačiam su savim. Pastebėjau, kad santykiuose su kitais yra lengviau judama kraštinėmis į skirtingus vaidmenis nei vidiniame pasaulyje. Net jeigu save atpažįstate labiausiai kaip Gelbėtoją, galite atrasti akimirkų, kuomet tampate Agresoriumi arba jaučiatės Auka. Tuo tarpu vidiniame pasaulyje dažniau esame sustingusioje būsenoje- jaučiamės Aukos, nes save kritikuojame, barame, verčiame (Agresorius) ir sunkiau vaikščiojame šio trikampio kraštinėmis. Nepatyrus vaikystėje Gelbėtojo, neišmokstame savęs apginti nuo vidinio Agresoriaus. Apie tai išsamiau aprašysiu straipsnyje apie Vidinį kritiką (sekite naujienas).
Grįžkime prie Aukos rolių santykiuose su kitais žmonėmis. Plačiau pristatau kiekvieną rolę iš Aukos trikampio.
I. AUKA
Auka yra įsitikinusi, kad negali pati savim pasirūpinti, nes pastoviai jaučiasi bejėgė, negebanti, nieko nemokanti, mažai ką sugebanti. Mato save kaip visiškai nepajėgią susitvarkyti su gyvenimu. Ieško to, kas ja pasirūpintų, paguostų, išgelbėtų ar priimtų už ją sprendimą (Gelbėtojas).
Didžiausia Aukos baimė yra ta, kad joms nepavyks. Šis nerimas skatina Aukas be perstojo ieškoti stipresnio ir pajėgesnio (Gelbėtojo), kuris jomis galėtų pasirūpinti.
Auka neigia tiek savo gebėjimą spręsti problemas, tiek potencialą būti stipria.
Auka jaučiasi priklausanti nuo kitų žmonių, dažnai išnaudojama, nes su ja neteisingai elgiasi. Pati jaučiasi iš esmės brokuota, sugedusi ir nepataisoma.
Nors Aukai patinka, kad kiti jomis pasirūpina, joms nemalonu kai primenamas jos nepajėgumas.
Aukos vaidmuo yra kilęs iš sužeistos vidinio vaiko dalies, kuriai reikia pagalbos, rūpesčio ir paguodos. Natūralu ir sveika pasirūpinti savo sužeista vidinio vaiko dalimi. Bėda kyla tuomet, kai pagalbos prašymas ir laukimas tampa pastoviu įrankiu, nėra bandoma prisiimti atsakomybės į savo rankas.
Aukos Gelbėtojams sako:
“Tu vienintelis gali man padėti”,
o į gautus patarimus atsako
“Taip, bet…”,
todėl niekad nebūna išgelbėtos, kad ir kiek Gelbėtojas besistengtų.
Ir visą laiką jaučiasi lyg
"Nieko negalima padaryti- išeities nėra !"
II. AGRESORIUS
Agresoriais tampa tie žmonės, kurie vaikystėje buvo sužeisti- patyrė psichologinį ir/arba fizinį smurtą. Giliai viduje tai yra tas pats sužeistas vaikas, tačiau šis skaumas tampa per daug didelis išjausti, todėl jis užrakinamas giliai viduje. To pasekoje verdama savo pyktyje, įtūžis yra išliejamas ant kitų. Jis verčiau pasirenka sekti savo smurtautojo, nuo kurio nukentėjo pats, pėdomis, nei tapatintis su sužeistojo vaidmeniu.
Jiems atrodo, kad
“Pasaulis yra žiaurus, neteisingas ir tik stipriausieji gali išgyventi”.
Vedini tokio įsitikinimo jie pasirenka Agresoriaus vaidmenį. Nuo galimo skausmo jie ginasi kitus baugindami, kontroliuodami ir bausdami.
Savo skausmą slepia po pykčio ir atsiribojimo kaukėmis. Ko pasekoje jaučiasi nepilnavertiški, gėdingi ir kalti. Agresoriai linkę kompensuoti nepilnavertiškumo jausmą demonstruodami savo išskirtinumą ar ypatingumą. Toks demonstravimas kyla iš gėdos jausmo ir yra giliai įsišaknijusio nepilnavertiškumo paslėpimas. Pasirodyti pranašesniu yra būdas peršokti nuo „blogesnis nei …“ į „geresnis už …“.
Didžiausia Agresoriaus baimė yra bejėgiškumas. Jam baisu pripažinti savo baimes. Bandydami apsisaugoti nuo bejėgiškumo, pradeda valdyti kitus. Todėl jų pagrindinis bendravimo būdas- dominuoti, pulti, prievartauti, pamokslauti, kaltinti, grasinti, kvosti. Jie stengiasi visada būti teisūs. Jie tiki kerštu, todėl už nuoskaudas nori atsiteisti.
Džiaugiasi valdžia, jaučia savo reikalavimų ir poelgių teisėtumą ir būtinumą. Nepakenčia nepaklusnumo. Randa trūkumus, klaidas, kritikuoja, spaudžia, reikalauja ir visad žino „kaip reikia“, kaltina kitus ir siekia nubausti tuos, kurie, jo nuomone, to nusipelnė.
Kadangi jie teisia ir neigia savo pačių silpnumą, baimę ir pažeidžiamumą, jiems reikia kažko, kam galėtų priskirti (suprojektuoti) savo neįsisąmonintus jausmus- taip surandama Auka. Agresoriams reikia žmogaus ar situacijos, kurią jie galėtų kaltinti ir tokiu būdu išlikti pikti. Pyktis jiems gali būti kaip kuras, kuris energizuoja. Tai netgi gali būti vienintelis būdas Agresoriui tvarkytis su chroniška depresija. Pykčio protrūkių jiems reikia taip pat, kaip kitiems žmonėms reikia kofeino. Tokie protrūkiai suaktyvina Agresorių ir suteikia energijos susitvarkyti su tuo, kas jo laukia dieną.
Agresoriams labai sunku prisiimti atsakomybę už tai, kokią skriaudą jie daro kitiems. Jie įsitikinę, kad kiti to nusipelno. Šie kovotojai jaučiasi taip, tarsi turi nuolat kovoti tam, kad išgyventų. Jie gyvena nuolatiniame bandyme apginti save šiame, jų akimis, pavojingame pasaulyje.
Agresoriui buvimas atviru su savimi kelia stiprų pavojaus jausmą. Tai darydami jie jaučiasi tarsi save kaltintų, o tai tik sustiprina jau esamą vidinį savęs smerkimą, kuris giliai užspaustas viduje. Vengdami skausmo ir kančios sėja skausmą ir kančią kitiems.
III. GELBĖTOJAS
Gelbėtojai užauga šeimose, kuriose jų poreikiai nėra atpažinti, dažnai ignoruojami, taigi užaugę jie ignoruoja savo pačių poreikius. Negavę leidimo pasirūpinti patys savimi, jie paslepia savo poreikius giliai savyje ir pradeda rūpintis kitais.
Gelbėtojai stengiasi dėl kitų, nuolat yra pasiruošęs pasiaukoti dėl kitų, ir slaptai tikisi, kad kada nors kitas tai supras ir įvertins, ar pasiaukos dėl jo. Gelbėdamas kitą, jaučiasi reikalingu ir vertingu. Tai suteikia jam galimybę gauti pripažinimą, pajusti savo vertingumą, pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi. Toks žmogus jaučiasi vertingas tik tuomet, kai padeda kitiems. Stengiasi tapti nepakeičiamu, kad išvengtų vienišumo, užsitikrintų savo vertingumą.
Gelbėtojai neretai patiria didelį malonumą identifikuodami save su savo globėjo vaidmeniu. Paprastai jie didžiuojasi tuo, kokie puikūs padėjėjai yra. Neretai jie yra socialiai pripažinti ir apdovanoti už tai, kad rūpinasi kitais. Jie tiki savo gerumu kuomet gelbėja kitus, mato save kaip herojus. Už viso to slypi magiškas įsitikinimas, kuris, pasakytas garsiai, skamba maždaug taip:
„Jei aš rūpinsiuosi kitais pakankamai ilgai tada, anksčiau ar vėliau, jie turės pasirūpinti manimi“.
Deja, taip nenutinka. Ir Gelbėtojas galiausiai atsiduria Aukos pozicijoje.
Gelbėtojams sunku matyti savo vertę kitaip, negu pagal tai, kiek jie gali duoti daiktais ar paslaugomis. Gelbėtojai nesąmoningai skatina kitus žmones būti nuo jų priklausomais, kadangi yra įsitikinę:
„Jei aš tau reikalingas, tu manęs nepaliksi“.
Jie stengiasi tapti nepakeičiamais, kad išvengtų palikimo.
Įpratę ignoruoti savo poreikius ir prisiimti atsakomybę už nuskriaustųjų likimus - Aukas, galiausiai pervargsta ir nesulaukę atpildo jaučiasi išnaudotais, išduotais ir kitus vadina nedėkingais.
Dažnos kenčiančio Gelbėtojo frazės yra šios:
„Negi tai viskas, ką gausiu po visko, ką dėl tavęs padariau?“
„Kad ir ką daryčiau, vis negana.“
„Jei mane mylėtum, taip nesielgtum!“
Gelbėtojai neteisingai supranta, ką reiškia padrąsinti, įgalinti ir apsaugoti. Jei esate Gelbėtojas, tai nereiškia, kad negalite būti iš tikro mylintis, dosnus ir malonus. Tikrai galima būti naudingu kitiems ir palaikančiu nebūnant Gelbėtoju Aukos trikampyje. Sveiki gelbėtojai nieko nesitiki už savo pagalbą – nei ko nors atgal, nei rezultatų. Jie įgalina ir sustiprina tuos, kuriems padeda. Sveikas gelbėtojas skatina pasitikėjimą savimi ir atsakomybę už save užuot didinę priklausomybę nuo kitų. Sveiki gelbėtojai tiki, kad kiekvienas žmogus pajėgus pats savimi pasirūpinti kad ir kokioje situacijoje atsidurtų.
Gelbėtojai Aukos trikampyje ne tik neįgalina kito prisiimti už save atsakomybę, bet neprisiima atsakomybės patys už save. Vietoje to, jie stengiasi dėl kitų tam, kad jaustųsi įvertinti, svarbūs ar skatintų kito žmogaus priklausomybę nuo savęs.
Apibendrinimas
Aukos neigia savo galią, Agresoriai neigia savo pažeidžiamumą, o Gelbėtojai savo poreikius. Tiek Agresoriui tiek Gelbėtojui reikia Aukos, kad išlaikytų savo įsitikinimus apie save ir pasaulį. Tamprūs saitai laiko visus veikėjus dramos trikampyje. Gyvenant aukos trikampyje neišvengiamai patirsite skausmą ir kančią nepriklausomai kokį pagrindinį vaidmenį atliekate.
Vienintelis kelias iš skausmo ir kančios - tiesiog išeiti iš šios dramos- Aukos trikampio. Kaip tai padaryti, sekite mano puslapį, parašysiu visai netrukus.
Šaltiniai:
Comments